Trečioji šalis

Trečioji šalis yra skėtinis terminas kiekvienam, kas yra už konsorciumo ribų, bet vis dėlto prisideda prie projekto. Taisyklės smarkiai skiriasi pagal rūšį, tad pirmas darbas, nustatyti, su kuria iš jų turite reikalą.

SUBRANGOVAS pagal sutartį parduoda jums darbą rinkos kaina. NEPINIGINIO ĮNAŠO TEIKĖJAS suteikia paramos gavėjui darbuotojų, įrangos ar patalpų (už užmokestį arba nemokamai) o išlaidas deklaruoja paramos gavėjas, ne trečioji šalis. FINANSINĖS PARAMOS GAVĖJAS per atvirą kvietimą gauna iš projekto nedidelę dotaciją; būtent tai ir yra kaskadinis finansavimas.

Ar susitarimas nurodytas paraiškoje, lemia, ar jis tinkamas finansuoti. Nepiniginiai įnašai ir planuojama subranga turi būti veiksmo aprašyme; parama trečiosioms šalims turi būti numatyta temoje ir išsamiai aprašyta. Nedeklaruotos trečiosios šalies pridėjimas vėliau geriausiu atveju reiškia sutarties pakeitimą, o blogiausiu, netinkamas finansuoti išlaidas.

Finansiškai skirtumas svarbus todėl, kad fiksuotas netiesioginių išlaidų dydis skaičiuojamas nuo tiesioginių išlaidų, neįskaitant subrangos ir finansinės paramos trečiosioms šalims. Todėl perkeldami darbus nuo savo darbuotojų subrangovui, prarandate ne tik tiekėjo imamą maržą, bet ir 25% pridėtinių išlaidų nuo tos sumos.

Prieigos teisės seka ta pačia logika. Subrangovas paprastai neįgyja jokių teisių į rezultatus ir jokių pareigų suteikti prieigą, tai tinka bandymų laboratorijai ir pavojinga kiekvienam, dirbančiam kūrybinį techninį darbą. Jei trečioji šalis gali sukurti ką nors patentuotina, ji neturėtų būti subrangovė.